Fed padidino palūkanų normas, tačiau akcijų kainos pakilo. Kodėl rinkos dažnai reaguoja priešingai, nei mes tikėtumėmės?

Rinka nelaukia oficialaus sprendimo

Akcijų, obligacijų ar valiutos kaina atspindi ne tik jau žinomą informaciją. Investuotojai nuolat bando įvertinti, kas įvyks ateityje, ir palaipsniui įtraukia šiuos lūkesčius į kainas.

Prieš rugsėjo mėnesio Fed posėdį rinka 25 bazinių punktų palūkanų normos padidinimui priskyrė daugiau nei 90 % tikimybę. Todėl pats šis žingsnis investuotojams nebuvo didelė staigmena.

Jei didžioji rinkos dalis jau keletą dienų ar savaičių tikėjosi to paties sprendimo, investuotojai gali pakoreguoti savo portfelius dar prieš oficialų paskelbimą. Akcijų kainos gali nukristi, obligacijų palūkanos – pakilti, o JAV doleris – sustiprėti dar prieš centrinio banko posėdį.

Iki to laiko, kai Fed galiausiai paskelbs laukiamą sprendimą, rinkoms gali likti nedaug naujos informacijos, kurią reikėtų įskaičiuoti į kainas.

Šis reiškinys vadinamas „įskaičiavimu į kainą“, o tai reiškia, kad tam tikras scenarijus jau didžiąja dalimi atsispindi rinkos kainose.

Svarbu ne tik sprendimas, bet ir netikėtumas

Apsvarstykime dvi situacijas.

Pirmojoje rinkos dalyviai tikisi 25 bazinių punktų palūkanų normų padidinimo, ir Fed iš tiesų padidina palūkanas 25 baziniais punktais. Sprendimas yra griežtinis, tačiau investuotojo požiūriu jame nėra jokių reikšmingų netikėtumų.

Antrojoje situacijoje rinka tikisi tų pačių 25 bazinių punktų, tačiau Fed palūkanų normas padidina 50 bazinių punktų. Būtent skirtumas tarp lūkesčių ir realybės gali išprovokuoti ryškesnę rinkos reakciją.

Todėl investuotojui dažnai kyla ne toks klausimas:

„Ar Fed padidino palūkanų normas?“

Svarbesnis klausimas yra:

„Ar Fed padarė kažką kitaip, nei tikėjosi rinka?“

Finansų rinkos pirmiausia reaguoja į naują informaciją. Kuo didesnis skirtumas tarp investuotojų lūkesčių ir tikrojo rezultato, tuo ryškesnis gali būti kainų pokytis.

Kodėl akcijų kainos gali kilti po palūkanų normų padidinimo?

Rugsėjo mėnesio posėdis yra puikus pavyzdys. Fed padidino tikslinį palūkanų normų intervalą iki 3,75–4,00 %, o FOMC balsavo vienbalsiai – 12–0. Be to, tai buvo pirmasis palūkanų normų padidinimas nuo 2023 m.

Įprastomis aplinkybėmis aukštesnės palūkanų normos sukelia keletą nepalankių veiksnių akcijų rinkai. Įmonės susiduria su didesnėmis finansavimo išlaidomis, namų ūkiai gali sumažinti vartojimą, o saugesnės investicijos į obligacijas gali pradėti siūlyti patrauklesnę grąžą.

Nepaisant to, S&P 500 indeksas pakilo po Fed sprendimo.

Tokia reakcija nebūtinai reiškia, kad investuotojai palankiai vertina didesnes palūkanų normas. Veikiau tai reiškia, kad pats palūkanų normos padidinimas nebuvo blogesnis už scenarijų, kurį rinka jau buvo įskaičiavusi į kainas.

Dalis neigiamo poveikio galėjo būti įskaičiuota į kainas dar prieš posėdį.

Vieno skaičiaus nepakanka

Todėl analizuojant Fed posėdžius nepakanka stebėti tik palūkanų normos pokyčius. Rinka vertina visą naujos informacijos paketą.

Pavyzdžiui, rugsėjo prognozėse 16 iš 18 Fed pareigūnų tikėjosi bent vieno papildomo palūkanų normos padidinimo per metus, o keturi manė, kad yra galimybių net dviem tolesniems padidinimams. Fed taip pat padidino 2026 m. infliacijos prognozes iki 3,7 % bendrajam PCE indeksui ir 3,4 % baziniam PCE indeksui.

Kita vertus, ji pagerino nedarbo lygio prognozę iki 4,1 %.

Todėl rinkoms svarbu ne tik tai, kokios palūkanų normos yra šiandien, bet ir tai, kaip jos greičiausiai kils artimiausiais mėnesiais ir metais.

Todėl investuotojai stebi vadinamąjį „taškų grafiką“, Fed ekonomines prognozes ir centrinio banko pirmininko spaudos konferenciją. Kartais vienas sakinys apie būsimą politikos kryptį gali turėti didesnį poveikį nei pati palūkanų normos pakeitimas.

Kodėl po palūkanų normų padidinimo sumažėjo obligacijų pajamingumas?

Iš pirmo žvilgsnio neįprasta gali atrodyti ir kita rinkos reakcija: po Fed sprendimo JAV iždo obligacijų pajamingumas sumažėjo.

Tačiau ir vėl čia nėra prieštaravimo.

Obligacijų palūkanų normos kinta priklausomai nuo investuotojų lūkesčių. Jei rinka jau prieš posėdį buvo įskaičiavusi į kainas žymų pinigų politikos sugriežtinimą, tai laukto žingsnio patvirtinimas nebūtinai lemia tolesnį palūkanų normų kilimą.

Prieš posėdį 10 metų trukmės iždo obligacijų palūkanų norma nuo Kevino Warsho kalbos Džekson Hole buvo pakilusi maždaug 25 baziniais punktais ir buvo beveik vienu procentiniu punktu aukštesnė už vasario mėnesio minimumą.

Todėl didžioji dalis koregavimo jau buvo įvykusi prieš oficialų sprendimą.

Būtent dėl to rinkos dažnai vadovaujasi principu:

„Pirk pagal gandą, parduok pagal naujieną.“

Tai nereiškia, kad po naujienų paskelbimo rinka visada judės priešinga kryptimi. Veikiau tai atspindi faktą, kad investuotojai dažnai prekiauja tikėdamiesi įvykio dar prieš jam iš tikrųjų įvykstant.

Lūkesčiai prekiautojui yra lygiai tokie pat svarbūs kaip ir patys duomenys

Tas pats principas taikomas ne tik Fed sprendimams.

Infliacija gali didėti, palyginti su praėjusiais metais, tačiau jei rezultatas yra mažesnis nei tikėjosi rinka, akcijos gali sureaguoti teigiamai. Įmonė gali paskelbti rekordinį pelną, tačiau jos akcijos gali nukristi, jei investuotojai tikėjosi dar geresnio rezultato. Ekonomika gali sukurti tūkstančius naujų darbo vietų, tačiau rinka gali sureaguoti neigiamai, jei konsensusas buvo žymiai didesnis.

Todėl pats skaičius nesuteikia išsamaus vaizdo.

Profesionalus požiūris į makroekonominius įvykius remiasi mažiausiai trimis skaičiais:

ankstesnis rodiklis → rinkos lūkesčiai → faktinis rezultatas

Tik juos palyginus galima nustatyti, ar nauja informacija rinkai yra teigiamas, ar neigiamas siurprizas.

Ką iš to reikėtų išmokt?

Fed rugsėjo mėnesio palūkanų normos padidinimas aiškiai iliustruoja, kodėl finansų rinkų svyravimų negalima paaiškinti paprastu ryšiu, pavyzdžiui, „aukštesnės palūkanos = žemesnės akcijų kainos“.

Rinkos žiūri į ateitį. Todėl investuotojai pradeda reaguoti gerokai anksčiau, nei JAV Federalinė rezervų sistema, vyriausybė ar įmonė paskelbia oficialų sprendimą.

Kai pagaliau paskelbimas pasiekia rinką, svarbu gali būti nebe tai, kas įvyko, o visų pirma tai, kiek rezultatas skyrėsi nuo to, kas jau buvo įskaičiuota į kainą.

Todėl investuotojui ar prekiautojui naudinga stebėti ne tik kiekvieno svarbaus makroekonominio įvykio galutinį rodiklį, bet ir rinkos konsensusą bei lūkesčius dėl būsimų pokyčių. Dažnai būtent skirtumas tarp lūkesčių ir realybės iš tikrųjų lemia kainų pokyčius.