S&P 500 krito, tačiau dauguma JAV akcijų kilo. Kaip tai įmanoma?

S&P 500 matuoja 500 didelių JAV bendrovių rezultatus. Tačiau buvimas tame pačiame indekse nereiškia, kad kiekviena bendrovė vienodai prisideda prie jo dienos grąžos.

Indeksas sveriamas pagal laisvai apyvartoje esančių akcijų (free float) pakoreguotą rinkos kapitalizaciją. Tai reiškia, kad bendrovės svoris priklauso nuo jos akcijų, prieinamų viešiesiems investuotojams, rinkos vertės, o ne vien nuo akcijos kainos ar nuo to, kad ji užima vieną vietą indekse.

Didesnį svorį turinti bendrovė daro didesnį poveikį indeksui, kai jos akcijos pajuda tam tikru procentu. Mažesnė bendrovė gali užfiksuoti reikšmingą prieaugį, tačiau prie bendro rezultato prisidėti palyginti nedaug.

Todėl indeksas matuoja portfelio su nevienodomis pozicijomis rezultatus. Suskaičiuoti, kiek akcijų kilo, atsako į kitą klausimą nei apskaičiuoti, kiek tas portfelis uždirbo ar prarado.

Dauguma laimėtojų vis tiek gali lemti neigiamą grąžą

Įsivaizduokite hipotetinį indeksą, kuriame yra dešimt bendrovių.

Dvi didelės bendrovės kartu sudaro 60% jo vertės. Likusios aštuonios sudaro likusius 40%. Tarkime, abi didelės bendrovės krenta 3%, o kiekviena mažesnė bendrovė kyla 1%.

Aštuonios iš dešimties akcijų pabrango. Vis dėlto indeksas krenta 1,4%.

Didesnės bendrovės sumažina jo grąžą 1,8 procentinio punkto, o mažesnės bendrovės prideda tik 0,4 procentinio punkto. Laimėtojų skaičius negali atsverti didesnio pralaimėtojų svorio.

Tas pats principas gali veikti ir daug didesniame indekse. Jis veikia ir atvirkščiai: stiprūs kelių įtakingų bendrovių prieaugiai gali pakelti etaloną net tada, kai dauguma sudedamųjų dalių krenta.

Dėl to tokia antraštė kaip „akcijos kilo“ ar „akcijos krito“ gali praleisti svarbią dalį to, kas įvyko sesijos metu.

Rinkos plotis matuoja dalyvavimą

Rinkos plotis apibūdina, kaip plačiai rinkos judėjimas pasiskirsto tarp atskirų akcijų.

Vienas paprasčiausių rodiklių lygina per sesiją brangusių akcijų skaičių su pigusių akcijų skaičiumi. Kiekviena akcija skaičiuojama po vieną, nepriklausomai nuo jos rinkos kapitalizacijos. Nekitusios akcijos vertinamos atskirai.

Kilimo/kritimo linija šį metodą pratęsia laike. Ji prie kaupiamos sumos prideda kiekvienos sesijos brangusių akcijų skaičių minus pigusių akcijų skaičių, leisdama investuotojams palyginti dalyvavimą su indekso kryptimi.

Jei indeksas pasiekia naujas aukštumas, o kilimo/kritimo linija silpnėja, ralis gali remtis mažėjančia bendrovių grupe. Jei indeksas krenta, o daugiau akcijų pradeda brangti, antraštinis kritimas gali slėpti gerėjantį dalyvavimą.

Tokiems palyginimams reikia nuoseklios visumos. Pavyzdžiui, Niujorko vertybinių popierių biržos plotis apima kitą grupę nei plotis S&P 500 viduje.

Divergencija parodo skirtumą tarp etalono ir jo sudedamųjų dalių. Jos reikšmė priklauso nuo to, ar ji išlieka, ir kokie kiti įrodymai ją lydi.

Vienodas svoris suteikia kitą tų pačių bendrovių vaizdą

Naudingas palyginimas yra S&P 500 vienodo svorio indeksas.

Jame yra tos pačios bendrovės kaip ir įprastame S&P 500, tačiau kiekvienai bendrovei ketvirčio perbalansavimo metu suteikiamas maždaug 0,2% svoris. Tarp perbalansavimų tie svoriai kinta, nes keičiasi akcijų kainos.

Tai sumažina didžiausių bendrovių dominavimą ir suteikia mažesnėms sudedamosioms dalims daugiau įtakos.

Kai įprastinis S&P 500 krenta, o jo vienodo svorio atitikmuo laikosi geriau, tai atitinka santykinį silpnumą tarp didesnį svorį turinčių sudedamųjų dalių. Kai abu smarkiai krenta, spaudimas gali būti labiau paplitęs.

Tačiau vienodas svoris taip pat keičia sektorių svorius ir ekspoziciją į bendrovių dydį bei investavimo stilius. Todėl rezultatų skirtumas atspindi kelias įtakas.

Šis palyginimas suteikia papildomą perspektyvą apie dalyvavimą. Jis nenustato, kad viena versija visada pranoks kitą ar pasiūlys mažesnį kintamumą. Investuotojai žiūri į tas pačias bendroves per du skirtingus portfelio svorių rinkinius.

Sektorių rotacija ir platus išpardavimas antraštėse gali atrodyti panašiai

Kritimas, sutelktas technologijų sektoriuje, gali turėti visai kitą reikšmę nei vienu metu pasireiškiantis silpnumas technologijose, bankuose, pramonės bendrovėse ir vartojimo akcijose.

Pirmuoju atveju investuotojai gali iš naujo vertinti vienos grupės pelnus, vertinimus ar finansavimo poreikius, kartu išlikdami pasirengę turėti kitų verslų akcijų. Toks modelis gali atitikti sektorių rotaciją, t. y. pokytį, kurioms rinkos dalims investuotojai teikia pirmenybę.

Antruoju atveju nuostoliai plinta per skirtingus verslo modelius ir ekonominį jautrumą turinčias šakas. Tai rodo platesnį spaudimą akcijoms.

Norint atskirti šias situacijas, naudinga nagrinėti sektorių rezultatus kartu su dalyvavimu per kelias sesijas. Stiprybė keliuose sektoriuose suteikia kitokių įrodymų nei atsparumas tik mažoje gynybinėje grupėje.

Rotacija taip pat gali peraugti į platesnį išpardavimą, jei pirminis susirūpinimas išplinta. Todėl gerėjantis plotis per vieną sesiją apibūdina tos dienos dalyvavimą; jo tvarumui reikia papildomo patvirtinimo.

Daug pozicijų vis tiek gali reikšti koncentruotą ekspoziciją

Skirtumas tarp bendrovių skaičiaus ir bendrovių svorio svarbus ir portfeliams.

Investuotojas gali turėti plataus indekso fondą, technologijų fondą ir kelias atskiras technologijų akcijas. Atrodo, kad tai atskiros investicijos, tačiau jų didžiausios pagrindinės pozicijos gali sutapti.

Jei tos pačios bendrovės sudaro reikšmingą kiekvienos pozicijos dalį, portfelis gali tapti labiau priklausomas nuo jų rezultatų, nei rodo investicijų skaičius.

Todėl naudingas vertinimas nagrinėja bendrą pagrindinių bendrovių ir sektorių svorių sumą. Taip pat atsižvelgiama, ar verslai priklauso nuo panašių paklausos šaltinių, finansavimo sąlygų ar investicinių išlaidų.

Diversifikacija per daug pavadinimų gali sumažinti priklausomybę nuo vienos bendrovės. Jos poveikis yra labiau ribotas, kai dominuoja kelios didelės pozicijos arba kelios pozicijos reaguoja į tą patį ekonominį spaudimą.

Svarbus klausimas yra, kiek portfelio rezultatas priklauso nuo kiekvienos ekspozicijos.

Ką iš to turėtumėte išsinešti?

Spalio 22 d. sesija iliustruoja, kodėl dienos indekso pokytis pateikia tik dalį rinkos vaizdo.

Kartu su tuo pokyčiu investuotojai gali nagrinėti brangusių ir pigusių akcijų santykį, vienodo svorio indeksą, sektorių dalyvavimą ir procentą sudedamųjų dalių, prekiaujamų virš savo 50 dienų ar 200 dienų slankiųjų vidurkių.

Šie rodikliai apibūdina skirtingus dalykus. Dienos kilimai rodo tos sesijos kryptį. Prekyba virš slankiojo vidurkio rodo akcijos padėtį palyginti su jos nesena kainų istorija; tai nereiškia, kad tą dieną akcija kilo.

Plotis taip pat turi ribų. Siaura lyderystė gali išlikti, o divergensija nepateikia patikimos apsisukimo datos. Stipresnį dalyvavimą reikia vertinti kartu su kainų tendencijomis, pelnais ir finansinėmis sąlygomis.

Todėl investuotojui ar prekiautojui naudinga klausti, kiek indeksas pajudėjo, kurios bendrovės tai lėmė ir kaip plačiai tas judėjimas buvo pasidalytas.

Įspėjimas! Ši medžiaga nėra skirta kaip investavimo patarimas. Ankstesnių rezultatų duomenys negarantuoja būsimų grąžų. Investavimas į užsienio valiutas gali paveikti jūsų grąžą dėl jų svyravimų. Bet koks sandoris su vertybiniais popieriais gali lemti tiek pelną, tiek nuostolius. Šioje medžiagoje pateiktos prielaidos ir lūkesčiai yra tik įverčiai, kurie gali būti netikslūs ir gali keistis priklausomai nuo esamų ekonominių sąlygų. Šie teiginiai negarantuoja būsimų grąžų.